- nupulti
- nupùlti intr.
1. SD346, Q4, MP64, K nukristi, nulėkti: Obuolys krisdamas nupuolė ant būdos LTI24. Nuo stalo nupúolo Nmč. Nupúolė jis nuo viško J. Nupulti nuo arklio B. Žiūrėk, nenupulk tu nuo krėslo! Kš. Regi, tavo alavėlis nupuolė an žemės Azr. Ale vienai nupuolė siūlų kamuolukas ant žemės BsPIV107. Tas būs auksas, kas kašėn įpuls, o kas aslon nupuls, tas būs šlamštai Blv. Medaus korius, ant apačios nupuolusius, tujau imkiat laukan S.Dauk. Šiemet vėjai buvo, tai beveik visi akuotai nupuolė LMD(Pns). Nupuolo žiedeliai nuo baltojos rankelės RD170. Kai atsisėdau in vežimėlį, nupuolo vainikėlis (d.) Čb. Nupuolė bernelio šarvelis nuo galvelės V.Krėv. Kap tik princas atsikando balto obuolio, nupúolė nosis Klvr. Rugiai bąla, žydi, ir nupúola žiedas Ukm. Aš tep skubinaus, tai ir neišsilaikiau – nupúoliau in upę Smn. Nesigirk, mergužėle, baltoji lelijėle, ar nupùlsi, ar nuskęsi į gilų dunojėlį JD973. Nupuoliau, močiute, nupuoliau, širdele, nuo viršaus pečiaus ant suolelio, ant pakulų kuodelio LTR(Mrj). Anys nupuolė gruntop kaip akmenys BB2Moz15,5. Tada jiems kalbėjo: regėjau šėtoną, kaip žaibą nupuolantį iš dangaus BtLuk10,18. | prk.: Viena bėda jau nupúolo nuo galvos Skdt. Dabar nuo tavęs nupul̃s visi reikalai Mrj. Dabar mum nupúolo tie pykčiai, kai vaikų yr Slm. ^ Kas nu vežimo nupuolė, tas ir prapuolė VP23. Aš ne vakar nuo suolo nupuolęs, tu mane nepabaidysi! Lp. ║ refl. K užsimušti nukritus.
2. nusileisti žemiau, nusmukti: Per didelė plėškė, užtai nupuola ant piršių Gs. Mano skrandis nupúolęs Šš. Rankos jiems nupuls (pasidarys bejėgės, nusvirs), ir visos širdys džius DP14. ║ Ldvn nusileisti (apie saulę): Dabok, saulelė tuoj nupul̃s: tau reikia eit girdyt, šert Vlk. ║ pažemėti: Nupuls kalnai, o slėneliai išsikels aukštybėn A.Baran.
3. Q11 nugriūti, nuvirsti: Visa nupult turi, kas ant silpno fundamento stovi DP579. Jisai vėl nupúolė (staigiai atsigulė) ir miegti Šč. ║ atsiklaupti veidą lenkiant prie žemės, suklupti: Tarnas tada nupuolęs pasikloniojo jam ChlMt18,26. Kalti esme nupult ant kelių savo MP52.
4. Strn nuslūgti, nusekti: Jau dabar nupúolė vanduva Rod. Šešupė tep nupuolus, ka galima i perbrist Gs. Smetona skysta pasdaris ir nupuls atgal an savo vietos, tada darysis sviestas Smal.
5. sumažėti (svoriui, apimčiai, skaičiui): Grūdai kad pastovi ilgai, tai ben parpus nupúola Trgn. Verpiant daug vilnų nupúolo Dglš. Mėsa verdant nupúolo Dglš. Žymiai nupuolė vaikų skaičius šeimose rš. | O rugienose karštis jau nupuolęs J.Balt.
6. nukristi kainai, vertei: Nupúolė pinigai Lp. Dabar viskas nupuolė: ir gyvuliai, ir javai nebebrangūs Srv. Karvė nuo šešių [šimtų] nupuolė an šimto Gs. Tegu nor nupúola kaina Rod. Nupuolusios vertės pinigai rš.
7. pasidaryti visiškai menkam, nusmukti: Vietoje rūstybės ant jo dabar pasirodė išgąstis, ir jisai nupuolusiu balsu pratarė V.Piet. Autoritetas nupuolė A.Janul. Visas nobažnumas tuojau musijo nupùlt DP572. Viltis nupúolus jau Vlkv.
8. Pst nuskursti, suvargti, nusigyventi: Ir prūsų nupuolančių nebsušelpė S.Dauk. Tuokart tiktai ūkininkas galėtų parinkti, kur kas geriaus tarpsta, vienu žodžiu, nupuolančią savo ūkę atgautų rš. Kiti mat greit po tėvo mirties nupuola, o jie – ne Upt. Idant ... penėtų ... neprietelius savo nupuolusius SPI348.
9. sunegaluoti, pasiligoti: Nupulsu veikiai ant akių, mažų šviesų beesu Šts. Būtų nieko tokio vaikis, bet kad nupúolęs ant akių Krt. Izaokas jau buvo pasenęs ir nupuolęs ant akių S.Stan. Mūsų jaučias nupúolo nuo kojų, visai nebegali atsistot ir ėda gulėdamas Užp. Kiaulė nupúolė ant kojų, nebegali nė iš kinio bepasikelti Vkš. Būdavo, baroniukas pirkioj greit nupúola nuo kojų, ažsibaigia Ck. Nėr kur išleisti, nupùls vištos nu kojų Krš. Veršiukas palakstė palaidas i nupúolo nuo kojų Klt. Arklio, mažna sakyt, neturim – nuo kojų nupúolo Skdt. Visą žiemą gyvuliai šlapiai stovėjo ir ant kojų nupúolė Užv. Kada kiaulės serga liaukoms, nupula ant kojų Sd. Nupúoliau an kojų – nebepaeitu Ms. Užpuolė ramatai: pastiro, no kojų nupúolė Gs. An kojų Ona gatavai nupúolusi Ub. Dar aš nū nuog kojų nenupúoliau (dar pats dirbu) Kč. Nuo kojų nupulsi, jei taip nepasisaugosi Grž. Ar ant strėnų nupuolusi, ar kita liga susirgusi – gerai negaliu pasakyt Šts. Pats gaspadorius ant strėnų nupúolė Vkš. Krukis, nupuolęs jau ant sveikatos, tyloms kentėjo kertelėj Žem. Buvo labai pasenęs ir nupuolęs ant sveikatos S.Stan. Kad nenupul̃tų nuo sveikatos! Klvr. Kai pasenau, nu sveikatos nupuoliau LTI56(Bs). Muno dukrelė pasiligojo – koja nupúolė (paralyžiavo koją) Všv. Kojoms neleidai nupulti, neigi kūnui susikulti M.Valanč.
10. nusikalsti, nusidėti, nusižengti: Tarp šių žemiškų kovų jei nupuolu, nekaltink manęs Mair. O nupuolęs sutvėrimas tavas klūpaujame po akim tavo PK26. Gerai daryčia nujampuolusiamui KN241. Nes tikra galybe savo nujįpuolusį atgavo KN185. O niekad nė vienas nupuoliausias nebuvo apleistas MP245. Nesa jisai pataisė ... žmogų nupuolusį DP229.
11. žūti: Jei karas paskels, tai daug svieto nupul̃s Šč.
12. kristi, nudvėsti: Mano karvė nupuolė Pmp. Nuopuolis jam atsitiko – gyvulys nupúolė Prng.
13. nuskubėti, nubėgti, nulėkti: Palikęs uošvę sergėti pinigų, nupuolė prie šeimininkės Žem. O kai tik išmiegodavo, tai ir nupuldavo kūlvertini į vandenį pliauškoti I.Simon. Anie bėga šaukdamys, o tie nupúolė su mietais Nt. Niekur nenupùlsi, kaip vaikas mažas Mžš. Viena [gegužėlė] nupuolė, kur jo galvelė, ba tai buvo močiutė LMD(Lzd). | refl.: Viena [gegiutė] nusipúolo prie mano širdelės, tai te buvo motulė (d.) Dglš.
14. patekti į kokią būseną, padėtį: Sergėties grieko, o labiausiai to, į kurį tankiai nupuoli brš. ^ Daug teieškodamas ant maža nupuoli (atsiduri) Pnd.
15. atsiskirti, atkristi: Nuo vieros nupulti B.
16. Plt turėti omenyje ką kitą (ne tą, apie kurį kalbama): Aš nupuoliau ant Jono, o tamsta bepasakojąs apei Petrą Šts.
17. refl. N užmiršti.
◊ ant véido nupùlti sukniubti nusižeminus: Žmonys, ant veido nupuolusys, meldės S.Dauk.\ pulti; antpulti; apipulti; atpulti; dapulti; įpulti; išpulti; nupulti; papulti; parpulti; perpulti; piepulti; prapulti; išprapulti; pripulti; supulti; užpulti
Dictionary of the Lithuanian Language.
